Geoterminis šildymas
Geoterminių gręžinių įrengimas Lietuvoje yra gana populiari ir efektyvi šildymo sistema.
- Galingumas iki 50 kW dažniausiai taikomas gyvenamiesiems namams, komercinėms patalpoms ar mažesniems objektams.
- Šilumos išgavimas priklauso nuo gręžinio kokybės: nekokybiškai įrengtas zondas duoda apie 25–35 W/m, o kokybiškai – 50–70 W/m .
- Tai reiškia, kad norint gauti 50 kW, gali prireikti vieno ar kelių gręžinių, kurių bendras gylis siektų apie 700–1000 metrų, priklausomai nuo grunto savybių.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintą tvarką
- Reikia parengti projektą ir jį suderinti su atsakingomis institucijomis.
- Turi būti laikomasi techninių ir aplinkosauginių reikalavimų.
Įrengiant geoterminį šildymą virš 50 kW galios, taikomi griežtesni reikalavimai nei mažesnės galios sistemoms.
- Reikia atlikti TRT testą (TRT testas angl. Thermal Response Test yra terminio atsako testas, atliekamas prieš įrengiant geoterminio šildymo sistemą, ypač kai planuojama didesnė nei 50 kW galia. Šis testas padeda tiksliai įvertinti grunto šilumines savybes ir yra labai svarbus projektavimo etape.
- Reikia parengti projektą ir jį suderinti su atsakingomis institucijomis.
TRT testai – tikslus geoterminio efektyvumo įvertinimas!
UAB „Grežiniai“ nuo šiol siūlo TRT (Thermal Response Test) paslaugą – pažangų sprendimą tiems, kurie planuoja įsirengti geoterminį šildymą.
✅ Tiksliai įvertiname grunto šilumines savybes
✅ Padedame optimizuoti gręžinių gylį ir kiekį
✅ Užtikriname maksimalų sistemos efektyvumą ir ilgaamžiškumą
✅ Būtina paslauga projektams virš 50 kW
🎯 Kodėl verta rinktis mus?
- Moderni įranga
- Patyrusi specialistų komanda
- Greitas rezultatų pateikimas
- Konsultacijos nuo projekto iki įrengimo
📞 Susisiekite jau šiandien ir pasiruoškite efektyviai naudoti žemės energiją!
🌐 www.greziniai.lt | ✉️ greziniai@greziniai.lt | ☎️ +370 68221031
Gręžiant gręžinius geoterminiam šildymui būtina laikytis technologijos.
Parinkti tinkamos slėgio klasės vamzdžius PN 10, PN12.5, PN16
Gręžinio užpylimas specialiu mišiniu (PVZ: Termocamp)
Atlikti hidraulinius bandymus
Naudojant specialius geoterminio šildymo gręžinių užpildus, šildymo sistema veikia efektyviau. Šie mišiniai pasižymi labai aukštu šilumos laidumo koeficientu, užtikrina tolygų kontaktą tarp gręžinio sienelių ir jame sumontuotų vamzdžių, neleidžia gręžiniui šalti ir palengvina šilumos kaitą, gerai izoliuoja geologinius sluoksnius, apsaugo požeminį įrenginį nuo pažeidimų, bėgant laikui išsaugo nekintamą apimtį, neleidžia sumažėti atskirų gręžinių šilumos kaitai.
Yra du pagrindiniai šilumos šaltiniai:
- žemės gruntas
- gruntinis vanduo
Šilumos siurblys – įrenginys, kuris pakeičia žemos temperatūros energiją į aukštos temperatūros ir pasiunčia iš vienos vietos į kitą. Šildymo sistemos vandeniui pašildyti iki 35–55 C mums nereikalinga ugnis, kurios temperatūra viršija 2000 C. Su šilumos siurblio sistema Jūs nemokamai naudosite saulės energiją, kuri yra susikaupusi ore, vandenyje ar grunte. Plačiai paplitusi nuomonė, kad šiluminiai siurbliai priklauso nuo žemės šilumos. Bet šiluminę energiją galima paimti ir iš oro, netgi iš šalto oro. Negaminant energijos mums įprastu namų šildymo būdu (kietu, skystu ar dujiniu kuru), o naudojant oro ar vandens telkinius, šilumos energiją galima gauti panaudojant pastovų, pigų ir nekenksmingą gamtai šilumos šaltinį – Žemės energiją. Žemės vidaus temperatūra nepriklauso nuo sezono – žiemą ji didesnė, o vasarą mažesnė už oro temperatūrą.
Yra keturi pagrindiniai fizikos dėsniai, kuriais remiantis galima šilumą paimti iš oro:
- Kad bet koks skystis pasiektų virimo temperatūrą, reikalinga energija
- Kai garai kondensuojasi, yra atiduodamas toks pat energijos kiekis, kuris sunaudotas išgarinti
- Dujų kritinė temperatūra proporcingai kinta, priklausomai nuo slėgio
- Slegiant kritinė temperatūra didėja
Šilumos siurbliai ima žemėje, ore ir gruntiniuose vandenyse sukauptą energiją, kuri yra naudojama karštam vandeniui paruošti ir Jūsų namams šildyti. Įrengus geoterminį šildymą, Jūs šildysitės 60–70% pigiau nei Jūsų kaimynas, kuris degina skystąjį kurą, metinės energijos sąnaudos mažesnės iki 80– 85%. Tai yra įmanoma todėl, kad šilumos siurblys paima ir perkelia į Jūsų namą nuo 60 iki 80 % nieko nekainuojančios energijos iš aplinkos. Tačiau dar daugiau sutaupyti padeda šios sistemos programavimas keliolika režimų, pvz. atostogų režimu ir pan. Tai leidžia sumažinti Jūsų išlaidas išvykstant iš namų ilgesniam laikui. Jeigu Jūs savo namuose įsirengsite šildymo sistemą su šilumos siurbliu, Jums visai nereikės jos prižiūrėti ar kaip nors kitaip rūpintis. Didžiausias šios šildymo sistemos privalumas yra tai, kad reikalinga elektros energija tik kompresoriaus darbui. Šios sistemos įrengimui naudojami kapitaliniai įdėjimai atsiperka per 5–7 metus. Šiluminiai siurbliai, gaunantys šilumą iš šilumos gręžinių – puikus, efektyvus, patikimas, ekologiškai švarus sprendimas.
Šilumos šaltinis – žemės gruntas
Žemės grunte yra sukaupiama iki 98% išspinduliuojamos saulės energijos. Net ir šalčiausiu žiemos metu grunte yra susikaupę pakankamai šilumos, kurią galima panaudoti namui šildyti. Žemėje yra gręžiami gręžiniai ir į juos dedami šilumos kolektoriai, kurie surenka šilumą iš žemės gelmių ir grąžina ją į šilumos siurblį. Suklojamas reikiamas vamzdžių kiekis 1,5–1,7m gylyje, kur cirkuliuojantis etilenglikolis (neužšąlantis skystis) paima grunto šilumą. Naudojama grunte susikaupusi saulės energija. Vamzdžiui vidutiniškai reikia 200–450 kvadratinių metrų ploto sklypo. Iš dirvos sluoksnio paimama šiluma nedaro jokio poveikio augalijai ir aplinkai.
Galima imti šilumą iš gręžinių. Toks būdas naudojamas, jei sklypas yra mažas, arba reljefas neleidžia įrengti kitokio (paviršinio, oro, vandens) kolektoriaus, tuomet yra rekomenduojama imti gręžinio šilumą. Tokiu atveju sklype išgręžiamas gręžinys ar keli gręžiniai (reikia įvertinti namo plotą).
Gręžinio gylis priklauso nuo to, kokį patalpos plotą norėsime šildyti ir kiek reikės šilumos. Šios sistemos privalumas tas, kad šilumos kolektoriai užima mažą žemės plotą lauke, todėl nebūtina turėti daug žemės šalia namo ir bet kuriuo metų laiku bus gaunamas pakankamai aukštas transformacijos koeficientas.
Yra dar kitas žemės grunto šilumos naudojimo būdas: šilumos kolektoriai yra išdėstomi žemės paviršiuje (1,25–1,5m), vienas iš tokios sistemos trūkumų – reikalingas didelis žemės plotas šalia namo užkasti šilumos kolektoriams. Kitas trūkumas yra tas, kad šie šilumos kolektoriai yra labai arti žemės paviršiaus, taigi šaltos žiemos laikotarpiu bus gaunamas labai mažas transformacijos koeficientas. Privalumas tokios sistemos – nedidelė įrengimo kaina.
Šilumos šaltinis – gruntinis vanduo
Jeigu po Jūsų namu yra gruntinio vandens, jį galima naudoti kaip šilumos šaltinį. Šiuo atveju gaunamas didžiausias transformacijos koeficientas, nes nuo +8 C iki +12 C temperatūros gruntinis vanduo leidžia pasiekti optimalų šilumos siurblio darbo režimą. Vanduo yra pumpuojamas iš gręžinio į šilumos siurblį ir, atidavęs šilumą, grąžinamas atgal, į netoli įrengtą kitą gręžinį.
Kaip žinoma, žemės šiluma išgaunama keliais būdais, tame tarpe gali būti naudojama paviršinio grunto šiluma. Suklojamas reikiamas vamzdžių kiekis 1,5–1,7m gylyje, kur cirkuliuojantis etilenglikolis (neužšąlantis skystis) paima grunto šilumą. Naudojama grunte susikaupusi saulės energija. Vamzdžiui vidutiniškai reikia 200–450 kvadratinių metrų ploto sklypo. Iš dirvos sluoksnio paimama šiluma nedaro jokio poveikio augalijai ir aplinkai.